Jei „Pietinia kronikas“ būtų apie Klaipėdą, filmo garso takelyje skambėtų jie. O jei „Exem“ sukurtų savo filmą? Jis prasidėtų niekada nesiilsinčio uosto vaizdais, ryto migla ir dusliu šokių muzikos aidu. Iš vešliospogrindinės Klaipėdos scenos, grįstos gyvų instrumentų ir sintezatorių derme, išdygo grupė, kurios dėka Lietuvos elektroninės muzikos istorija rašoma ir šiandien.

„Exem“ pradėjo kurti lūžio taške, kai šviežiai nepriklausomoje Lietuvoje laisvės ribos buvo bandomos visur – nuo verslo iki subkultūrų. Jų muzika tapo tiltu tarp odinių striukių estetikos ir glamūro troškimo. Ji vertė lietuvius patikėti, kad Vakarai jau čia pat. Nenuostabu, kad iš pogrindinių klubų svečių „Exem“ netruko tapti stadionų lygio fenomenu, o kūriniai „Kuršiai“ ar „Afrika“ – radijo stočių topų viršūnėmis ir afrterparty garso takeliu ištisoms kartoms.

Kaip tai, kas 90-iais buvo ateitis, skamba šiandien? Mindaugas „Kryžius“ Kazakevičius ir Matas Petrikas iš muzikos niekuomet nebuvo dingę – tik pasirinko kitus vaidmenis. Bet troškulys liko. „Lyg nebūtume nulipę“, – kalbėjo jie pernai, penkioms minutėms grįžę į sceną M.A.M.A apdovanojimų metu. Tad į išaugtus triko įspraustos retro nostalgijos triko čia nebus. Tik išgryninta, XXI a. galimybėmis prabilusi klaipėdietiškos vizijos koncentracija. Vieniems tai bus Amerikos vertas atradimas, kitiems – reta galimybė grįžti į savo pačių gyvenimo lūžius. Nes ateitis suteikia galimybę keliauti laiku.