„Glitch Choir“: vokalinės variacijos
„Glitch“ – tai skaitmeninės informacijos perdavimo trikdis, pavyzdžiui, iškraipytas vaizdas ar stringantis vaizdo įrašas. Jis sukuria tikrovės suvokimo plyšį. Ar gedulą taip pat galima suprasti kaip tam tikrą trikdį?
Performansas „Glitch Choir“ skaitmeninio trikdžio momentą perkelia į analoginę erdvę – pasitelkdamas balsą ir kūną jis iš naujo komponuoja raudą. Istoriškai, viešą gedėjimo praktiką dažnai atlikdavo vadinamosios raudotojos – moterys, samdomos tam, kad išreikštų kitų žmonių sielvartą dėl mirusiojo. Tuo pat metu raudojimas tapdavo priemone, leidusia joms pačioms prabilti viešojoje erdvėje, kurioje jų balsas beveik nebuvo girdimas.
Performansas remiasi šia viešo gedėjimo tradicija. Iš lūpų į lūpas čia kuriama intymi daugialypio rezonanso erdvė. Ar šioje laikinoje bendruomenėje gedulas gali virsti kolektyviniu trikdžiu? Koks choras gimsta iš skirtingų dažnių disonanso?
Kūrybinė komanda:
Koncepcija ir choreografija – Deva Schubert
Performansas, sukurtas bendradarbiaujant su Chihiro Araki
Atlikėjai – Soroar Lear ir vietinis choras (TBC)
Dramaturgija – Lotta Beckers
Tyrimai – Jette Büchsenschütz
Stilius – Magdalena Emmerig
Originalūs kostiumai – Ama Tomberli
Deva Schubert – Berlyne gyvenanti choreografė ir šokėja, kurios kūrybos centre – balso tyrinėjimas. Derindama šokį, instaliaciją ir skaitmeninę mediją, ji kuria darbus, pristatomus tarptautinėje meno scenoje, įskaitant „Haus der Kunst“ Miunchene, „Kunsthalle“ Ciuriche ir „Sophiensäle“ Berlyne. Jos apdovanojimus pelnęs kūrinys „Glitch Choir“ (2024-aisiais įvertintas „ImPulsTanz“ jaunųjų choreografų apdovanojimu) toliau keliauja po pasaulį įvairiomis formomis ir interpretacijomis. 2025 m. Vienos meno erdvėje „Kunstraum Niederösterreich“ D. Schubert surengė savo pirmąją personalinę parodą „Silent Spills“.
Chihiro Araki – Berlyne gyvenanti performanso menininkė. Baigusi Tokijo baleto mokyklą ir įgijusi bakalauro laipsnį Ramberto šokio mokykloje Londone, ji šoko „Carte Blanche“ ir „Johannes Wieland Company“ trupėse, o taip pat kūrė drauge su Alban Richard, Jenny Beyer, Helena Waldmann, Meg Stuart, Lina Gómez, Sergiu Matis, Jule Flierl, Ixchel Mendoza Hernández, Deva Schubert, Chiara Bartl-Salvi, Hanako Hayakawa ir muzikos kūrėja Pan Daijing.
Nuotraukų autorius – Spyros Rent.
„Glitch Choir“ dirbtuvės ir atviras kvietimas
Atviras kvietimas FLINTA dainininkams ir atlikėjams, turintiems darbo su balsu patirties.
Šiose dirbtuvėse tyrinėjama, kaip kolektyvinis balsas ir disonansas gali atverti naujus buvimo kartu būdus bei sukurti erdvę tam, kas lieka neišgirsta. Remiantis performanso „Glitch Choir“ praktika, dalyviai nagrinės trikdį ir disonansą, kaip kūrybines kūno ir balso priemones.
Dirbtuvės prasidės kūno ir balso aktyvinimo pratimais, po kurių pereinama prie pagrindinės temos – disonansinio dainavimo ir raudos. Pasitelkiant obertoninį dainavimą, jodliavimą, daugiabalsį disonansą ir burną kaip rezonanso erdvę, balsas bus vertinamas kaip fizinis, erdvinis ir kolektyvinis reiškinys.
Kaip balsas veikia kūną, o kūnas formuoja balsą? Kaip perėjimai tarp harmonijos ir disonanso keičia bendrą erdvę, kurioje esame kartu?

