Irving Ramó (g. 1989 m., Kitas, Ekvadoras, gyvena ir kuria Berlyne) savo kūryboje tyrinėja galios ciklus ir nuolat kintančius aukos bei agresoriaus vaidmenis. Menininko darbuose istorinė ikonografija susilieja su šiuolaikine įtampa, paversdama tapybą ritualine erdve, kurioje persipina geismas, smurtas ir mirtingumas.

Nuosekliai plėtodamas raitelio figūros motyvą, Ramó iš naujo interpretuoja klasikinę jojiko portreto tradiciją, paversdamas ją ciklišku ir ironišku reginiu, keliančiu klausimus apie heroizmą, migraciją ir vyriškumą. Jo kūriniuose figūros dauginasi ir praranda savo individualumą, tvyro tarp mito ir atminties, tragedijos ir žaismo. Pasitelkdamas spalvą, formą ir pasikartojimą, menininkas įtraukia žiūrovą į pasaulį, kuris vienu metu atrodo ir neraminantis, ir keistai pažįstamas.

Ramó kūryba tragediją ir konfliktą suvokia kaip pamatines struktūruojančias jėgas. Menininkas vaizduoja ciklą, kuriame aukos ir agresoriaus vaidmenys nuolat apsikeičia vietomis. Sugretindami skirtingas tradicijas ir ikonografinius motyvus, jo darbai kuria simbolines įtampas, atskleidžiančias geismo ir smurto sąveiką bei nesibaigiančius galios ciklus, nuolat atgimstančius naujomis formomis.

Daugelyje kūrinių integruoti struktūriniai elementai transformuoja drobę į ritualinę areną, kurioje susikerta konfliktas, erotika ir mirtis.