Malik Nashad Sharpe, dar žinomas kaip Marikiscrycrycry, yra choreografas ir judesio režisierius, žinomas dėl savo provokuojančių ir įtraukiančių spektaklių, kuriuose nagrinėjamos smurto, susvetimėjimo, siaubo, melancholijos ir horizonto temos. Jis yra įgijęs eksperimentinio šokio bakalauro laipsnį su aukščiausiais apdovanojimais iš Williams koledžo ir gavęs šiuolaikinio šokio sertifikatą iš „Trinity Laban“ muzikos ir šokio konservatorijos, kurioje laimėjo „Simone Michele“ prizą už išskirtinę choreografiją. Savo kūrybą menininkas demonstravo savo renginiuose ir festivaliuose visoje JK, Europoje ir Kanadoje, o šiuo metu yra „The Place“ menininkas ir „Somerset House Studios“ rezidentas. Jis yra atlikęs menines rezidencijas „Sadlers Wells“, „Barbican“, „Performance Situation Room“, „Dance4“, „Duckie“ ir „Tate Modern“. 2019 m. žurnalas „Attitude“ jį pavadino kylančia šokio žvaigžde, o 2022 m. jis buvo įtrauktas į „Forbes“ „30 under 30“ sąrašą už savo unikalius ir atgarsio susilaukusius choreografinius pasiekimus. Šiuo metu jis gyvena Londone ir yra šokio ir performanso kviestinis profesorius Stokholmo menų universitete Švedijoje.

Goner

Goner yra tas, kuris yra pasmerktas be jokių šansų išgyventi – priverstas mirti, prarasta ir beviltiška situacija. 

Šis kūrinys seka šį padarą jausmingoje, įtampos kupinoje ir baugioje choreografinėje kelionėje į psichologines siaubo gelmes. Lengvai palietęs piktnaudžiavimo, Karibų migracijos, susvetimėjimo, priklausomybės ir smurto temas, Goner naudoja formalius solo autorystės ir siaubo estetikos įrankius, kad sukurtų radikalią vizualinę kultūrą iš marginalizuotos perspektyvos. Juodaodžių siaubo tradicija gyvam kontekstui. Kaip mes žiūrime į kultūriškai specifinius pasakojimus jaudinančio, kruvino ir psichologinio siaubo fone? 

Kas žino, bet bus kraujo.