Manuel Goetz (g. 1994 m., Miunchene) šiuo metu gyvena ir kuria Berlyne. Išsilavinimą įgijęs metalo apdirbimo ir pramonės mechanikos srityse, jis kuria skulptūras, kuriose dera gamybinis tikslumas, kūniškumas ir psichologinė įtampa. Menininkas konstruoja kūnus iš pramonės mašinoms būdingos materialios logikos – išmetimo kolektorių, rėmų, vamzdžių pynių, kol industrinis metalas įgauna pavidalą kūno, kuriuo niekuomet neturėjo tapti. Metalas virsta raumenimis, o suvirinimo siūlės – sausgyslėmis.

Kūrybos centre – obsesyvus siekis optimizuoti, vedantis kūną į visišką išsekimą. Subjektas susilieja su mašina taip glaudžiai, kad tampa nebeaišku, kas ką neša – kūnas įtampoje, veikiantis tam, kad pasiektų maksimalų našumą, kol galiausiai palūžta nuo savo paties nuovargio. Goetz darbai išlieka pakibę tarp mechanizmo ir organizmo, disciplinos ir žlugimo.

Šios skulptūros yra ir estetiškai patrauklios, ir agresyvios. Jos primena šarvus ar techninius įrenginius, tačiau niekada netampa tiesioginiu pareiškimu, o jų konstrukcijoje niekas neslepiama – kiekviena suvirinimo siūlė, kiekviena perpjauta anga paliekama matoma. Užuot pateikę paaiškinimą, kūriniai verčia žiūrovą susidurti su jo paties susižavėjimu smurtu ir optimizacijos idėja. Tai tam tikra perregimumo forma – kūrinys atsisako vienos interpretacijos ir savo atsakymą pasilieka sau.