Mia Van Veen (g. 1986 m.) – šiuolaikinė norvegų vizualiųjų menų atstovė, žinoma dėl novatoriškų skulptūrinių kūrinių ir sienų reljefų, kuriuose susijungia tradicinis amatas ir šiuolaikiniai industriniai procesai. Gyvendama ir kurdama Osle, Norvegijoje, ji iš naujo interpretuoja istorines dekoratyvines technikas, tokias kaip tradicinis norvegų “rosemaling” metodas (dekoratyvinė tapyba ant medžio), industrinį metalą paversdama takia, tapybiška meninės raiškos priemone.

2015-2017 m. ji įgijo vaizduojamųjų menų magistro laipsnį Islandijos menų akademijoje, o prieš tai, 2012-2015 m., baigė vaizduojamųjų menų bakalauro studijas Emily Carr universitete. Pagrindinė menininkę atstovaujanti galerija – „ISCA Gallery“ Osle.

M. Van Veen skulptūrinės praktikos pagrindas – kietų metalų, tokių kaip varis, plienas, alavas, žalvaris, titanas ir aliuminis, transformavimas pasitelkiant terminį poveikį, suvirinimo įrankius ir rūgštį. Vietoje tradicinės drobės ir teptuko, menininkė pasitelkia suvirinimo įrangą bei išlydytus metalus, naudodama tokias technikas kaip alavo lydymas ant vario ir plieno lakštų, siekiant atkurti organišką tėkmę, kintantį storį ir fizinio teptuko potėpio įspaudą.

Tarp svarbiausių jos institucinių ir galerinių parodų – „Silver Lines“ ir „External Rotation“ galerijoje „ISCA“ Osle, taip pat, „F a s c i ae“ galerijoje „KOSA“ ir pristatymai tarptautinėse meno platformose, tokiose kaip „Untitled Art Fair“ Majamyje.